Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kasmet šalyje diagnozuojama daugiau kaip 1 500 naujų šios ligos atvejų, o nuo jos miršta apie 800–900 žmonių.
Svarbu žinoti, kad storosios žarnos vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų simptomų. Todėl pasitikrinti verta ir tuomet, kai jaučiatės gerai.
Nors storosios žarnos vėžio prevencinė programa yra nemokama, joje dalyvauja tik apie pusė tikslinės grupės gyventojų. Tai reiškia, kad dalis žmonių neišnaudoja galimybės ligą ar ikivėžinius pakitimus nustatyti anksti. Reguliarus dalyvavimas prevencinėje programoje – vienas iš būdų laiku pastebėti ligą ir kai kuriais atvejais užkirsti kelią jos išsivystymui.
Kam skirta prevencinė programa?
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta 50–74 metų (imtinai) vyrams ir moterims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu.
Kas dvejus metus šeimos gydytojas skiria slapto kraujavimo išmatose tyrimą (iFOBT). Gydytojas nurodo atnešti išmatų mėginį į laboratoriją.
Kaip teisingai paruošti ir pristatyti mėginį:
- Įsigykite indelį: Vaistinėje galima įsigyti specialų plastikinį išmatų surinkimo indelį (jis kainuoja vos keliasdešimt centų ir turi integruotą šaukštelį dangtelyje).
- Paimkite mėginį: Švariu šaukšteliu reikia paimti nedidelį išmatų kiekį iš 3–4 skirtingų vietų ir įdėkite į indelį.
- Užrašykite duomenis: Ant indelio būtina užrašyti savo vardą, pavardę, gimimo datą ir mėginio paėmimo laiką.
- Pristatykite per parą: Mėginį reikia pristatyti į įstaigos laboratoriją kuo greičiau (per 24 valandas). Iki pristatymo jį laikykite kambario temperatūroje (jei laboratorija nenurodė kitaip).
Jeigu, atlikus testą, tyrimo rezultatas neigiamas, rekomenduojama dalyvauti prevencinėje programoje ir tyrimą pakartoti po dvejų metų.
Jeigu tyrimo rezultatas teigiamas, tai dar nereiškia, kad žmogus serga vėžiu. Kraujo pėdsakų išmatose gali atsirasti dėl hemorojaus, įplėšų ar polipų. Tokiu atveju skiriamas išsamesnis ištyrimas – kolonoskopija. Jos metu gydytojas nustato tikslią kraujavimo priežastį, įvertina žarnyno gleivinę, o prireikus – iškart pašalina rastus polipus.
Kas vis dar trukdo žmonėms pasitikrinti?
Nors tyrimas yra nemokamas ir pirmasis jo etapas atliekamas itin paprastai, žmones kartais stabdo baimė, nepatogumas ar gėda. Daugeliui tiesiog nejauku nešti mėginį į laboratoriją. Tačiau gydytojams ir slaugytojams tai yra visiškai įprastas, kasdienis tyrimas – toks pat kaip kraujo ar šlapimo analizė. Žarnyno sveikata yra tokia pat svarbi kaip kraujospūdis ar cholesterolio kiekis, todėl šis trumpas nepatogumas neturėtų kainuoti gyvybės.
Kita dažna priežastis – kolonoskopijos baimė. Svarbu suprasti, kad kolonoskopija nėra pirmasis prevencinės programos žingsnis. Pirmiausia atliekamas tik paprastas testas namuose. Detalesnis tyrimas skiriamas tik tuomet, jei testas parodo indikacijų. Be to, procedūros metu, atsižvelgiant į individualią situaciją ir įstaigos praktiką, gali būti taikoma sedacija ar nejautra, todėl baimė neturėtų stabdyti nuo pirmojo žingsnio.
Storosios žarnos vėžys dažniausiai vystosi palaipsniui. Kai kurie polipai, iš pradžių būdami gerybiniai, laikui bėgant gali tapti piktybiniais. Jų aptikimas ir pašalinimas kolonoskopijos metu leidžia tiesiogiai užkirsti kelią vėžio išsivystymui.
Ką dar galime padaryti dėl savo sveikatos?
Storosios žarnos vėžio rizikai įtakos turi amžius, genetika, tačiau labai daug lemia ir kasdienis gyvenimo būdas. Norint sumažinti šios ligos riziką, rekomenduojama:
- Rinktis subalansuotą mitybą. Ribokite raudonos ir ypač perdirbtos mėsos (rūkytų, sūdytų gaminių, dešrų) vartojimą. Mitybą praturtinkite skaidulų turinčiais produktais – daržovėmis, vaisiais, ankštiniais augalais, kruopomis ir viso grūdo produktais.
- Būti fiziškai aktyviems. Reguliarus judėjimas ir sveiko kūno svorio palaikymas yra svarbi bendros vėžio prevencijos dalis.
- Atsisakyti žalingų įpročių. Rūkymas ir alkoholio vartojimas moksliškai siejami su didesne įvairių onkologinių ligų rizika. Alkoholis taip pat gali sudirginti žarnyną, todėl jo reikėtų vengti bent 48 valandas prieš atliekant slapto kraujavimo testą.
Pasitikrinkite dėl savęs. Priminkite artimiesiems.
Storosios žarnos vėžys gali paliesti kiekvieną šeimą. Pasirūpinkite savimi ir priminkite apie šią programą tėvams, artimiesiems ar draugams, kuriems yra 50–74 metai. Kartais užtenka vieno nuoširdaus priminimo, kad žmogus atliktų tyrimą, kurį ilgą laiką atidėliojo.
O jeigu jaučiate simptomus?
Jeigu jaučiatės blogai, pastebėjote pasikeitusį tuštinimąsi ar kitų nerimą keliančių simptomų, nelaukite, kol ateis programoje numatytas amžius. Nepriklausomai nuo metų, kreipkitės į šeimos gydytoją – jis įvertins jūsų būklę ir paskirs reikalingus tyrimus nelaukdamas prevencinės programos.
Anksti nustatyta liga arba laiku pašalinti ikivėžiniai pakitimai suteikia didžiausias galimybes gyventi sveiką ir pilnavertį gyvenimą. Pasirūpinimas savimi ir artimaisiais – tai geriausia, ką galime padaryti šiandien.
