| Prevencinė programa | Programa skirta | Programos priemonės |
|
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programa |
Moterims nuo 25 iki 34 metų(imtinai) Moterims nuo 35 iki 59 metų (imtinai)
|
Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio medžiagos paėmimas AR ŽPV ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimui atlikti (kai AR ŽPV rezultatas teigiamas) bei rezultatų įvertinimo paslauga. |
|
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa |
Moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai) |
Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas.
Taikant naująjį prevencinių programų modelį apie atliktą registraciją moterys yra informuojamos trimis skirtingais būdais:
|
|
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa |
Vyrams ir moterims 50-74 metų (imtinai)
|
Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę. |
|
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa |
Vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu | Periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. |
|
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa |
Vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai)
|
Programos metu šeimos gydytojas skiria atlikti įvairius tyrimus – kraujo, širdies veiklos ir kitus. Gavęs rezultatus, jis įvertina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis: nustatoma maža, vidutinė, didelė arba labai didelė rizika. Nuo to priklauso, kaip dažnai žmogui reikės tikrintis – kas ketverius, kas dvejus metus ar kasmet. |
Dantų silantavimas vaikams
Vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.) sveiki nuolatiniai krūminiai dantys gali būti dengiami silantais. Tai – dantų ėduonies profilaktikai skirtos medžiagos, mechaniškai uždengiančios dantų vageles ir įdubas, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Silantais hermetizuojamos nuolatinių pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų vagelės, o jei ėduonies rizika didelė – hermetizuojamos kaplių vagelės ir gilios viršutinių lateralinių kandžių aklosios duobelės.
Vaikų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių dengimą silantais vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorie ligonių kasa (TLK) dėl odontologijos pagalbos paslaugų teikimo arba dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Šią procedūrą atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.
Silantavimas – visiškai neskausminga procedūra. Dantų paviršius nuvalomas, apdorojamas specialia pasta ir padengiamas silantu, kuris sukietinamas panaudojant specialią šviesą. Padengus dantis silantais pirmą kartą, po 3 mėnesių reikia apsilankyti pas gydytoją odontologą, kad šis įvertintų būklę, o vėliau – pasitikrinti kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.
Kasmet, ruošiant vaiką į darželį ar mokyklą ir atliekant profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą, būtina apsilankyti ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir pas odontologą. Jis ne tik įvertina vaiko dantų būklę, bet ir prireikus juos gydo, silantuoja sveikus nuolatinius krūminius dantis.
