Sužinojome, kad slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje didžiulis pacientų antplūdis ir visi reikalauja, kad juos laikytų visas 120 d. Tačiau 2022 m. rugsėjo mėnesio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kas mėnesį įvertinęs paciento būklę, skyrius turi trumpinti gulėjimo laiką. Šią situaciją paprašėme paaiškinti skyriaus vedėją, gydytoją Eglę Litvinaitę -Mogulevičienę.
Gydytoja patvirtino, jog tikrai yra jaučiamas antplūdis. Šiuo metu skyriuje yra užimtos visos 44 vietos, dar pora lovų „skolinantis“ iš vidaus ligų skyriaus. Jau visus metus ligoninėje yra dalinamasi informacija, jog pasikeitė guldymo ir gulėjimo slaugoje taisyklės. Dabar į slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių siunčiant pacientą, siunčiantis gydytojas su slaugytoja, turi vertinti paciento būklę pagal „Slaugos poreikių nustatymo klausimyną“, ir būklė turi atitikti didelį slaugos paslaugų poreikį namuose, nuolatinė slauga namuose. Praėjus 30 dienų, klausimynas pildomas dar kartą ir taip, būklė vertinama iš naujo kas 30 dienų. Jei išlieka didelis slaugos paslaugų poreikis, pacientui tęsiama slauga ligoninėje, bet ne ilgiau 120 dienų. Tačiau, jeigu paciento būklė pagerėja ir neatitinka didelių slaugos poreikių, pacientas nukreipiamas ambulatorinei slaugai namuose. Dabar sukurtos ambulatorinės komandos, kurios lanko tokius žmones namuose.
– Esame medicininės slaugos skyrius ir čia gali būti tie pacientai, kuriems taikant aktyvų gydymą tikimąsi pagerėjimo. Nesame socialinių problemų sprendėjai. Tai, kad žmogus nevaikšto ar sunkiai juda ir negali pasikūrenti ugnies, niekaip nesusiję su medicina. Aktyvūs šiuo klausimu turi būti artimieji, seniūnijos. Medikai šitų problemų neišspręs,- sako skyriaus vedėja.- Paslaugas slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gali gauti pacientai po insultų, įvairių traumų, ūmių būklių, dementiški ir onkologiniai pacientai, kai reikia kineziterapeuto, kitų medicinos specialistų pagalbos. Skyriuje visą parą dirba medicininis personalas ir vyksta palyginti aktyvus gydymas nei senelių namuose.
Tad tokiame skyriuje gulėti kainuoja taip pat nepigiai, suprantama, ne kiekvienas tai sau gali leisti, bet ir galinčių negali būti daug: pirmenybė skiriama pacientams, kurių slauga finansuojama ligonių kasos, pagal jų būklę, o ne pagal artimųjų pageidavimus. Artimieji turėtų pagalvoti, kaip padėti savo senam ar neįgaliam senoliui iš anksto. Gal verta paruošti namus taip, kad žmogus galėtų kuo ilgiau gyventi be didelės kito žmogaus pagalbos. Kūrenimo sistemos, sanitarinių mazgų įrengimas nepasidaro greitai, kaip ir žmogus nepasensta staigiai.
Praktika, kai 120 dienų į slaugos skyrių būdavo atvežami iš seniūnijų tie gyventojai, kurie nebegali pasikūrenti, negali savęs apsirūpinti, ar tiesiog vedantys asocialų gyvenimą – jau praeityje. Gydytoja E. Litvinaitė-Mogulevičienė sako, jog žiemos metu ir taip ligonių padaugėja dėl įvairių patiriamų traumų, kuriems reikalingas ilgalaikis gulimas režimas, pagalba daugelyje kasdieninių veiklų.
Skyriaus darbuotojai pildydami klausimyną susiduria su subjektyviu namiškių vertinimu, kuris paprastai nesutampa su specialistų. Sakykime, žmogus negirdi, bet pritaikius klausos aparatą ši problema išsisprendžia. Gulėjęs skyriuje po šlaunikaulio operacijos pacientas atsikelia ir šiek tiek juda pats, tada jis ir siunčiamas ambulatorinei slaugai į namus. Tuo tarpu namiškiai kelia nepasitenkinimą, yra linkę situaciją bloginti, dramatizuoti, kad tik pacientas liktų skyriuje, nes patys nepasirengę rūpintis pacientu. Socialinės problemos, pirmiausiai paciento ir jo artimųjų reikalas. Seniūnijų darbuotojai taip pat iškilusias problemas stengiasi perduoti slaugos skyriui: žmogus nejuda, šąla namuose. Turiu vieną pavyzdį, kaip seniūnija išsprendė panašią problemą. Seniūnas paskyrė socialinę pašalpą gaunantį gyventoją pasirūpinti kaimynu ir jam pakūrenti krosnį, kol šis pasijus geriau… Tik ar visad ras seniūnas tokį žmogų? Trūksta grandies tarp seniūnijos ir gydymo įstaigos.
Pasak gydytojos, ne su demencija susijusi slauga po truputį keliasi į namus. Tad artimieji iš anksto turėtų pasirūpinti, kaip padėti žmogui: kreiptis į seniūnijas dėl socialinių paslaugų gavimo. Pakruojo rajone eilės į senelių namus ilgos, pusantrų, du ar daugiau metų. Dabar daugiausiai problemų patiria apie 50-60 metų amžiaus gyventojai, kurie visus nepriklausomybės metus nedirbo, vedė asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu, susigadino sveikatą, o dabar reikalauja juos prižiūrėti. Gaji nuostata – kažkas turi išspręsti paciento problemas, tik ne jis pats. Tada skambina į slaugos ir palaikomojo skyrių, reikalauja greitų sprendimų.
– Bet kokiai bėdai atsitikus kreipiamasi į ligoninę, bet mes socialinių problemų negalime išspręsti,- sako skyriaus vedėja. – Gal žmonės nežino, kad yra galimybė gauti papildomas slaugos priemones ir jomis naudotis namuose, tik reikia kalbėtis su šeimos gydytoju. Jis taip pat gali skirti ambulatorinę slaugą namuose. Į skyrių priimami kai reikia lašelinių, aktyvinimo, po ūmių būklių. Tačiau net praėjus 120 dienų, išimčių nėra, ir pacientas turi išvykti iš skyriaus artimųjų priežiūrai. Todėl prašome kuo greičiau pradėti rūpintis, kaip bus organizuojama slauga išnaudojus maksimalų dienų kiekį. Na, o paliatyvi slauga yra problema ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje.
Belieka tikėtis, kad tie, kurie susiduria su artimojo slaugymu iš anksto pamąstys, jog senatvei reikia ruoštis iš anksto. Gal grįš ir tie laikai, kai vaikai gyveno su savo senais tėvais ar seneliais?
Alma BAJALIENĖ
