Žmonės vis dažniau raginami rūpintis savo sveikata, reguliariai atlikti kraujo tyrimus, tikrintis pagal prevencines programas, sportuoti, sveikai maitintis, skirti dėmesį savo kūnui. Vis dažniau kalbama ir apie emocinę sveikatą. Ne paslaptis, kad daugybė negalavimų priežastys glūdi ne žmogaus kūne, juos iššaukia psichologinės problemos, emociniai išgyvenimai. Prastą emocinę būseną gali lemti traumos, nuolat patiriamas stresas, žalingi įpročiai, įtampa, situacija šeimoje ar pasaulyje (karantinas, karas), netgi genetika. Sunku nustatyti kokios dažniausios psichologinių negalavimų priežastys, tai labai individualu. Svarbu kiekvienam suprasti, kad į emocinės sveikatos stiprinimą negalima numoti ranka, reikia apie tai kalbėti, ieškoti išeičių.
Keliais įpročiais, kurie padės ugdyti emocinę sveikatą ir jaustis laimingesniais dalinasi Pakruojo PSPC medicinos psichologė Irena Karosaitė.
- Daryti klaidas yra normalu. Svarbu pripažinti, kad kiekvienas darome klaidų ir padaryta klaida nėra priežastis pasiduoti, pulti į paniką. Bet kokia klaida ar net žmogaus trūkumas padeda išmokti vertingų pamokų ir sustiprinti save konkrečioje srityje. Padarius klaidą svarbu nepasiduoti tuo metu užplūdusiems impulsams. Reikia sau priminti: „viskas praeina ir tai praeis…”. Svarbu turėti tikslus, kontroliuoti jausmus ir nesuklupti dėl padarytos vienos klaidos.
- Gyvenime ir savo veikloje turime rasti prasmę. Kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti savo prasmę, nuspręsti ar jo gyvenimas yra prasmingas. Norint išlaikyti gerą emocinę sveikatą, svarbu rasti prasmę kasdieniuose gyvenimo įvykiuose, net neigiamuose išgyvenimuose bei netektyse. Toks požiūris padės apsisaugoti nuo perdegimo ir neužstrigti neigiamų minčių klane. Svarbiausia nepasiduoti, kai nepasiseka, o iš traumų ar nuostolių išmokti gauti naudos.
- Žmogaus savigarba turi būti aukščiausioje vietoje. Kad jaustumėtės laimingi, niekada negalima menkinti savęs, savo orumo ir negalima savęs lyginti su aplinkiniais. Svarbu save vertinti objektyviai, neleisti niekam sumenkinti jūsų nuopelnų. Reikia nuolat ieškoti būdų tobulėti savaip, nes kiekvienas esame individualus.
- Kitas geras įprotis, kuris pagerins emocinę sveikatą, tai kaltės jausmo kontroliavimas. Deja, ne visi mūsų atlikti veiksmai yra teisingi, tad reikia išmokti atsiprašyti už savo klaidas. Klaidos pripažinimas išvaduos nuo nuolatinio, slegiančio kaltės jausmo. Būkite atsakingi už save, savo veiksmus ir raskite jėgų garsiai išsakyti tai, kas jus slegia. Patikėkite, tikrai pagerės.
- Emocinė sveikata yra neatsiejama nuo fizinės sveikatos. Reikėtų nepamiršti atlikti fizinius pratimus, kasdien judėti, pasivaikščioti, būti gryname ore. Be to, negalima sustoti tobulėti. Aktyvus gyvenimo būdas, geros fizinės formos palaikymas, atminties lavinimas, intelektinių gebėjimų ugdymas, kultūrinis bei socialinis gyvenimas, domėjimasis naujovėmis bei jų išbandymas, padės pasijusti reikalingu ir laimingu žmogumi.
- Labai svarbu išlaikyti poilsio ir darbo balansą, laiku atitraukti mintis nuo darbo, užsiimti kitomis veiklomis, gerai išsimiegoti.
Nereikia laukti, kol pradėsite jaustis nepakeliamai blogai. Sveikata – tai visuma apimanti daugybę sričių, tarp jų ir emocinė sveikata. Kiekvienai iš sričių turime skirti pakankamai dėmesio. Jeigu patiems susitvarkyti nepavyksta, svarbu nebijoti kreiptis pagalbos ir, jei reikia, paraginti tai padaryti artimuosius.
