Prevencinės programos suteikia galimybę ligas nustatyti ankstyvoje stadijoje, o kai kuriais atvejais – užkirsti kelią jų vystymuisi. Anksti nustatyta liga dažnai reiškia veiksmingesnį gydymą, mažesnę komplikacijų riziką ir geresnę gyvenimo kokybę. Vis dėlto net ir suprasdami profilaktikos svarbą, žmonės neretai atidėlioja profilaktinius tyrimus.
Jeigu nejaučia jokių simptomų, dalis žmonių nemato būtinybės tikrintis. Kiti jaučia nerimą, nežinomybę ar bijo išgirsti galimą diagnozę. Svarbu suprasti: prevencinių programų tikslas nėra ieškoti ligų bet kokia kaina – jų tikslas yra pasirūpinti sveikata dar tada, kai žmogus jaučiasi gerai.
Žmonių požiūris į prevencines programas skiriasi. Vieni patys domisi, seka, kada jiems jau priklauso pasitikrinti, ir noriai dalyvauja programose. Kiti ieško priežasčių atidėti vizitą – jaučiasi sveiki, neturi laiko arba tiesiog nenori ieškoti galimų sveikatos problemų.
Kaip skatiname dalyvauti prevencinėse programose?
Pacientai apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose informuojami apsilankymo pas šeimos gydytoją metu. Jei yra galimybė, kraujo tyrimai atliekami iš karto, apsilankymo metu. Kitu atveju pacientas kviečiamas atvykti kitą kartą.
Informacijos apie galimybę pasitikrinti galima rasti ir gydymo įstaigos interneto svetainėje bei socialiniuose tinkluose. Apie prevencinių programų svarbą nuolat primena ir Valstybinė ligonių kasa.
Pakruojo sveikatos centre pacientai taip pat informuojami telefonu, jei yra nurodę savo kontaktinius duomenis, ir registruojami vizitui pas slaugytoją. Pasitaiko atvejų, kai pacientai vizitus atideda dėl vasaros darbų, išvykimo dirbti į užsienį ar kitų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl didelio atstumo iki gydymo įstaigos.
Dauguma jau užregistruotų pacientų atvyksta sutartu laiku, nors dalis vizitus atšaukia arba perkelia. Mūsų įstaigos praktika rodo, kad net ir užregistravus pacientus tyrimams, kai kurie vizitai neįvyksta: rugpjūčio–spalio mėnesiais į suplanuotus vizitus dėl programinių kraujo tyrimų neatvyko ir apie neatvykimą nepranešė 15 proc. užregistruotų žmonių.
Storosios žarnos vėžio prevencija – kodėl vis dar vengiame pasitikrinti?
Daugiausia baimių ir nejaukumo kelia storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Nors tyrimas nesudėtingas, jis atliekamas nemokamai, žmonės vis dar gana vangiai naudojasi šia galimybe.
Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų. Svarbu žinoti, kad ankstyvosiose stadijose ši liga ne visada pasireiškia pastebimais simptomais. Todėl laukti, kol pradės skaudėti ar atsiras kitų negalavimų, nereikėtų. Būtent profilaktiniai tyrimai suteikia galimybę pastebėti galimus pakitimus dar tada, kai žmogus jaučiasi gerai.
Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta 50–74 metų gyventojams. Kartą per dvejus metus jiems nemokamai atliekamas slapto kraujavimo išmatose tyrimas. Jis padeda nustatyti kraujavimo požymius, kurie gali būti susiję su ikivėžiniais pakitimais ar kitomis žarnyno ligomis.
Vien informacijos ne visada pakanka. Tai rodo ir mūsų įstaigos patirtis. Pavyzdžiui, spalio mėnesį būtent pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą individualiai pakvietėme 80 gyventojų (neįtraukiant tų, kurie tuo pačiu metu buvo kviečiami dalyvauti ir kitose prevencinėse programose). Iš jų tyrimo testą pristatė tik 12 – tai vos 15 proc. pakviestųjų.
Taip pat, likus kelioms dienoms iki suplanuoto vizito pas šeimos gydytoją, 61 pacientui telefonu priminėme, kad vizito metu nepamirštų atsinešti išmatų mėginio laboratoriniam tyrimui. Tai padarė 26 pacientai – apie 43 proc. informuotųjų. Ši patirtis rodo, kad net ir priminus apie tyrimą bei paskatinus atsinešti mėginį vizito metu, ne visi pacientai pasinaudoja šia galimybe.
Pastebime, kad žmonės, rečiau besilankantys sveikatos priežiūros įstaigose, dažniau praleidžia ir galimybę pasinaudoti prevencinėmis programomis. Todėl labai svarbu nuolat priminti apie šias galimybes, informuoti ir paskatinti pasirūpinti savo sveikata. Dažnai vieno priminimo nepakanka – tenka sugrįžti prie šios temos ir dar kartą paaiškinti tyrimų svarbą. Dažniausiai išgirstame atsakymą: „Supratau, žinau.“ Tačiau pasitaiko ir kategoriškesnių reakcijų: „Nedomina“ arba „Neieškosiu ligų“.
Suprantame, kad kalbėti apie storosios žarnos tyrimus ne visiems jauku. Kartais ne pats tyrimas kelia daugiausia klausimų, o įvairios baimės, išankstinės nuostatos ar susikurti įsivaizdavimai, kurie trukdo į situaciją pažvelgti paprasčiau.
Prisiminkime – rūpintis savo sveikata turėtų būti natūralu ir įprasta kiekvienam iš mūsų. Nesvarbu, kokios srities tyrimas tai būtų – svarbiausia suprasti jo naudą ir nebijoti pasirūpinti savimi.
Norime padrąsinti: šis tyrimas nesudėtingas, nesukelia skausmo ir neužima daug laiko, o jo nauda gali būti labai didelė. Neleiskime baimėms ar nejaukumui sutrukdyti pasirūpinti savo sveikata.
Ką svarbu žinoti apie storosios žarnos vėžio prevencinį tyrimą?
- Jei slapto kraujavimo išmatose tyrimo rezultatas neigiamas, kitas patikrinimas pagal programą atliekamas po dvejų metų.
- Jei rezultatas teigiamas, pacientas siunčiamas atlikti kolonoskopiją.
- Kolonoskopijos metu apžiūrima žarnyno gleivinė, nustatoma galimo kraujavimo priežastis, o prireikus pašalinami ikivėžiniai dariniai – polipai.
Svarbu žinoti, kad teigiamas tyrimo rezultatas dar nereiškia, jog žmogus serga vėžiu. Jis tik parodo, kad būtina atlikti išsamesnius tyrimus ir išsiaiškinti kraujavimo priežastį, nes jų gali būti ne viena.
Nelaukite simptomų ir neatidėliokite patikros. Pasidomėkite, kokios prevencinės programos jums priklauso, ir dėl dalyvavimo jose kreipkitės į savo šeimos gydytoją.